Atsižvelgdami į naujausias Billo Gateso ir Benoîto Hamonio pozicijas, susijusias su „robotų mokesčiu“, kviečiame atrasti (arba iš naujo atrasti) šį dokumentą, kuriame nagrinėjami robotizavimo ir užimtumo klausimai.
Nors dabar kalbame apie 4-ąją pramonės revoliuciją, skaitmeninių technologijų pagreitis yra baisus. Šis judėjimas labai paveiks daugelį pramoninių darbų, bet ir paslaugas.
Nuo pirmųjų pramoninių revoliucijų mechanizacija lėmė žemos kvalifikacijos rankų darbo išnykimą. Liuditų sukilimas 1811–1812 m. Anglijoje ir Liono kančių maištas, atėjus mechaninėms staklėms, labai anksti parodė, kad tam tikros staklės buvo išnykusios mašinų stūmimo akivaizdoje.
Šiandien robotai yra įprasti automobilių surinkimo linijose. Atliekant suvirinimo ar dažymo užduotis, gamintojams būtų sunku rasti personalo, kuris sutiktų eiti šias pareigas, kurios yra labai fiziškai sudėtingos ir kurias šiuo metu valdo pramoniniai robotai. Todėl robotika pagerina darbo sąlygas šia linkme.
Devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje pirmąją robotizacijos bangą labai padidino pramoninių šalių BVP. Šis turtas leido kompensuoti už darbo vietas, kurias sunaikino pramonė dėl didesnės pridėtinės vertės darbo vietų, visų pirma inžinierių, informatikų, robotų, taip pat kituose veiklos sektoriuose, daugiausia paslaugų srityje. Tai kūrybinio sunaikinimo procesas, kurį 1940-aisiais įformino ekonomistas Josephas Schumpeteris.
Tačiau skaitmeninė įmonių transformacija ir ekonomikos skaitmeninimas drebina šią progresyvią mūsų visuomenės evoliuciją. Taigi firma „Roland Berger Strategy Consultants“ nurodo, kad tokioje skaitmeninėje įmonėje kaip „WhatsApp“, kurios vertė 19 milijardų dolerių, iš tikrųjų dirba tik 55 žmonės. Negirdėta ekonomikoje, kurią vyrai žino per amžius.
